Ugdymo iššūkiai mūsų gimnazijoje

     Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijoje 2022 m. balandžio 20 diena buvo skirta diskusinio pobūdžio veiklai ,,Ugdymo iššūkiai“. Per pastaruosius metus tų iššūkių buvo ne vienas, todėl gimnazijos bendruomenė nusprendė išsamiau juos aptarti mokinių atostogų metu. Po trumpo gimnazijos direktorės pavaduotojos Kazimieros Gegužienės ir metodinės tarybos pirmininkės Ilmos Bagdonienės įvado pedagogai, pagalbos specialistai, administracijos atstovai skirstėsi į mažesnes grupeles ir gvildeno vieną iš iššūkiu tapusių temų. Kiekvienu klausimu buvo stengiamasi įvardinti penkis teigiamus ir tris probleminius aspektus. Valandą padirbėję grupelėse, mokytojai vėl rinkosi į salę ir kolegoms pristatė savo įžvalgas, kurios ir buvo tolimesnės diskusijos ašis.
     Vienas iš iššūkių – projekto ,,Kokybės krepšelis“ įgyvendinimas mūsų gimnazijoje. Šis projektas vykdomas antrus metus ir jau priartėjo prie pabaigos. Taigi galima įžvelgti jo realią naudą ir įvardinti sunkumų kėlusius dalykus. Kokybės krepšelio grupės moderatorė pavaduotoja Kazimiera Gegužienė ir likę nariai aptarė didelę dvejus metus vykdytos veiklos naudą – buvo galima konkrečiai pamatuoti individualią sėkmę, konsultacijas naudoti kaip mokinių žinių šalinimo įrankį, projektas padėjo įsigyti naudingų skaitmeninių priemonių, mokytojams ir mokiniams dalyvauti tikslinguose mokymuose. Gimnazijos kultūra iškilo kaip vienas iš svarbiausių rodiklių. Tačiau vis dar sunku mokiniams patiems įvardinti savo mokymosi spragas, motyvuotai dalyvauti ugdymo procese. Antra grupė, moderuojama logopedės, spec.pedagogės Daivos Pečiukonienės-Kaunistės, aptarė specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymą(si). Šiais mokslo metais dalyvauta keliuose nuotoliniuose mokymuose, kuriuose buvo konkrečiai kalbama apie mūsų gimnazijos ugdytinius, turinčius ypatingų poreikių. Tokie užsiėmimai padeda formuoti supratimą, ar tinkamai dirbama su šiais mokiniais. Grupės nariai pasidžiaugė, kad yra glaudus bendradarbiavimas tarp pedagogų, dirbančių su spec.poreikių vaikais, nuoseklus ryšys su tėvais informuojant juos apie vaiko sėkmes ir nesėkmes, teigiamas gimnazijos vadovų požiūris ir pagalba sprendžiant iškilusius sunkumus. Didžiausias šios veiklos sunkumas yra tai, kad kiekvienas mokinys skirtingas ir teikiama pagalba labai individuali, reikalaujanti specifinių žinių. Trečioji grupė, moderuojama biologijos mokytojos Aušrutės Strigūnienės, kalbėjo apie gabiuosius mokinius ir iššūkius juos ugdant. Kaip prioritetai ugdant gabiuosius vaikus buvo įvardinta užduočių diferencijavimas, konsultacijos pagal individualų poreikį, papildomos veiklos namuose, dalyvavimas įvairiuose konkursuose. Buvo akcentuota, kad, netobulinant gebėjimų, mokiniui nebus galimybės išsiskirti iš bendraklasių žinių lygmens. O gilinti žinias gimnazijos gabieji mokiniai gali naudodamiesi Mozabook ir kitomis skaitmeninėmis programomis, pačių mokytojų ruošiamomis užduotimis. Grupės nariai pripažino, kad prie minusų galima priskirti ne tik pamokos metu dažniausiai skiriamą dėmesį vidutinių gabumų mokiniams, bet ir nepakankamą naudojimąsi turima medžiaga gabiųjų mokinių ugdymui. Taip dažniausiai nutinka pristigus laiko tiek mokytojams, tiek ir patiems mokiniams. Ketvirtosios grupės moderatorė pradinių klasių mokytoja Jurgita Bagdžiūnienė su savo komanda aptarė nuotolinio mokymo(si) patirtį. Nors tai nėra visiškai naujas dalykas, tačiau reikalaujantis nuolatinio asmeninio tobulėjimo, įgūdžių lavinimo. Todėl buvo išsakytas pasiūlymas bent kartą per mėnesį skirti vieną dieną mokymuisi nuotoliniu būdu. O įvardindami šio iššūkio privalumus mokytojai paminėjo išlavintus skaitmeninio raštingumo įgūdžius, platesnes virtualaus bendravimo galimybes, jaunesniųjų klasių vaikų ir jų tėvų tvirtesnį ryšį, atsiradusį būtent nuotolinio darbo metu. Kaip didžiausias minusas buvo paminėta socialinio ryšio stoka, emocinės būsenos blogėjimas. Penktoji grupė ir jos moderatorė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ilma Bagdonienė kalbėjo apie naujausią iššūkį – ukrainiečių vaikų mokymą ir ugdymą mūsų gimnazijoje. Nors tokia veikla trunka vos keletą mėnesių, jau galima įvardinti sėkmes ir trūkumus. Kadangi šis iššūkis atsirado dėl karo Ukrainoje, todėl ir ugdymo bei mokymo sąvokos šiuo atveju suvokiamos kiek kitaip – svarbiausias dėmesys skiriamas ukrainiečių vaikų emocinei būsenai nedideliais žingsneliais juos įtraukiant ir į mokymo(si) procesą. Grupės nariai pripažino, kad pradėjus lankyti gimnaziją ukrainiečiams, buvo juntama asmeninė ūgtis tiek mokytojų, tiek mokinių, kurių klasėse mokosi ukrainiečiai. Daugeliui tai buvo nauja patirtis per komunikacinių, pilietiškumo ir emocinių kompetencijų ugdymą. Kaip pagrindinis minusas buvo įvardintas neaiškumas dėl ateities, pamatuotų lūkesčių formulavimas. Tai tiesiogiai siejasi su situacija Ukrainoje ir mūsų gimnazija gali tik iš dalies prisidėti šalinant šį minusą.
     Aptardama dienos veiklą gimnazijos direktorė Zita Ščerbetkienė teigė, kad, dirbant grupėse, vėliau diskutuojant visiems kartu, buvo paliesti ir išgvildenti šiuo metu aktualiausi mūsų gimnazijos iššūkiai. Puiku, kad tai padaryta profesionaliai išskiriant privalumus, pasiekimus, įvardinant trūkumus ir ieškant jų sprendimo būdų. Taip pat tai buvo puiki galimybė pasidalinti savo įžvalgomis su kolegomis, išgirsti kitų nuomonę, siūlymus.

Kazimiera Gegužienė, direktorės pavaduotoja ugdymui
Ilma Bagdonienė, metodinės tarybos pirmininkė

Susitikimas-konsultacija su NŠA metodininke Asta Birgelyte
2021-12-08

     Gruodžio 8 d. įvyko susitikimas-konsultacija su Nacionalinės švietimo agentūros metodininke Asta Birgelyte. Susitikime dalyvavo dvi mokyklos – Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazija ir Varėnos „Ryto“ progimnazija. Mokykloms buvo skirtas uždavinys pristatyti projekto „Kokybės krepšelis“ veiklas, padariusias didžiausią poveikį mokinių pasiekimams ir pažangai. Taip pat vienu sakiniu reikėjo įvardinti gerosios patirties temą. Konsultacijos pradžioje A.Birgelytė priminė kiekvienos mokyklos iškeltą tikslą. Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos tikslas – pagerinti mokinių mokymosi pasiekimus, taikant šiuolaikišką ugdymo metodiką. Mūsų gimnazijos komanda, kaip priemonę, turėjusią didžiausią poveikį mokinių pažangos didinimui, įvardino konsultavimo pagal mokinių poreikius (spragų turintiems ir gabiems) užtikrinimą. Direktorės pavaduotoja ugdymui Kazimiera Gegužienė konkrečiais duomenimis pagrindė šį teiginį. Pavaduotoją papildė metodinės tarybos pirmininkė Ilma Bagdonienė. K.Gegužienė taip pat kalbėjo apie tai, jog „Kokybės krepšelio“ lėšos suteikė galimybę naudotis šiuolaikiškomis ugdymo priemonėmis. Apie vieną iš jų (MozaBook platformą) plačiau kalbėjo geografijos mokytojas Gediminas Kanapickas. Gimnazijos komandos veiklos pristatymą užbaigė direktorė Zita Ščerbetkienė teigdama, kad siekiant tikslo labai svarbus visų pagarbus ir kolegialus ryšys. NŠA metodininkė Asta Birgelytė priminė, kad mūsų gimnazija, turėdama įvairaus socialinio sluoksnio mokinius, sugeba pasiekti aukštų reitingų. Tai taip pat daug ką pasako apie ugdymo įstaigos mikroklimatą. Gerosios patirties tema buvo įvardinta sakiniu: „Mokyklos kultūra ir mikroklimatas suteikia galimybę kiekvieno mokinio įvairiapusiam ugdymuisi ir pasiekimų kokybės gerinimui, mokytojams – kokybiškam darbui, tėvams – jaustis  saugiems ir pasitikėti gimnazija“.

                                                Metodinės tarybos pirmininkė Ilma Bagdonienė

Mini forumas atskleidė didžiulį Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos pedagogų įdirbį ir galimybes dalintis žiniomis

     Balandžio 7 dieną Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijoje pagal projekto „Kokybės krepšelis“ parengtą mokyklos veiklos tobulinimo planą buvo suorganizuotas mokytojų mini forumas „Skaitmeninių mokymo priemonių panaudojimas pamokose ir įtaka ugdymo(si) kokybei“. Mini forumo tikslas – dalintis patirtimi apie skaitmeninių mokymo priemonių, skatinančių mokinių aktyvumą bei motyvaciją, savivaldumo ir mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymą, panaudojimą pamokose.
     Renginio, kurį moderavo metodinės tarybos pirmininkė Ilma Bagdonienė, metu skaityta dešimt pranešimų. Mini forumo pradžioje situaciją apie skaitmeninio turinio panaudojimo galimybes ir plėtrą nušvietė gimnazijos direktorė Zita Ščerbetkienė. Savo darbo patirtimi taip pat dalijosi lietuvių kalbos vyr. mokytoja Vilija Urbonaitė. Pedagogė kalbėjo apie mokinių naudojimąsi elektroninės bibliotekos VYTURYS ištekliais ir apie interaktyvių objektų (mentimeter, kahoot, padlet) naudą: būdą gauti greitą grįžtamąjį ryšį, stebėti platformoje registruojamus mokinių pasiekimus ir tapti šiek tiek artimesniam virtualiame pasaulyje gyvenančiam paaugliui. Antrojo pranešimo autorė tikybos mokytoja metodininkė Reda Tarasevičiūtė forumo dalyviams pristatė LEARNING APPS platformos galimybes. Pedagogė akcentavo, kad su šia programa galima ne tik kurti įtraukų skaitmeninį turinį nuotoliniam ugdymui, bet ir laimėti mokinių sutelktą dėmesį, savarankišką mokymąsi, išmokyti įsiminimo technikų, suteikti mokiniams galimybę gauti greitą grįžtamąjį ryšį. Matematikos vyr. mokytoja Dalia Kubilienė pateikė praktika pagrįstą pranešimą ,,Microsft Teams  mokomasis bloknotas“. Pranešimo metu buvo parodyta, kaip kalendoriuje sukurti susitikimą, komandą, kaip į komandą įkelti užduotį, užrakinti mokinių darbus, juos taisyti naudojant grafinę planšetę. Pradinių klasių vyr. mokytoja Edita Navickienė kalbėjo apie Eduten Playground programą, kurią apibūdino kaip šiuolaikišką matematinių gebėjimų ugdymą ir pažangos stebėseną. Mokytojos teigimu, aptariama programa padeda sukurti ir palaikyti mokymosi motyvaciją ir teigiamą grįžtamąjį ryšį. eTest sistemą ir jos galimybes pristatė chemijos mokytoja metodininkė Irena Tarasevičienė. Pranešimo metu buvo įvardintos sistemos galimybės ir privalumai, supažindinama, kaip naudotis eTest sistema. Specialioji pedagogė Daiva Pačiukonienė pateikė rekomendacijas pedagogams, kaip dirbti su specialiųjų poreikių mokiniais, kurie turi įvairių mokymosi sunkumų.
     Antroji mini forumo dalis prasidėjo istorijos mokytojos metodininkės Laimos Bielevičienės Mozaweb ir Panoramas.lt programų pristatymu. Pedagogė pasidžiaugė, kad šios mokymosi aplinkos papildo vadovėlį, mokiniams yra patrauklios ir įdomios, mokiniai lengviau įsimena vaizdžiai pademonstruotą mokomąją medžiagą. Pradinių klasių vyr. mokytojos Jurgita Bagdžiūnienė ir Laimutė Maziukienė kalbėjo apie Scratch – kūrybinį programavimą įvairių dalykų pamokose. Mokytojos „Scratch“ apibūdino kaip programavimo kalbą, suteikiančią galimybes kurti interaktyvias istorijas, žaidimus ir animacijas bei dalintis kūriniais su kitais Scratch bendruomenės nariais, publikuojant juos internete. Scratch projektai yra kuriami naudojant objektus, vadinamus animaciniais veikėjais. Geografijos mokytojas Gediminas Kanapickas apžvelgė ir pademonstravo svetainėje ,,Ugdymo sodas“ esančias skaitmenines mokymo priemones ir jų panaudojimą ugdymo procese. Interaktyvios priemonės atitinka Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo programą, mokytojams ir mokiniams suteikia galimybę naudotis specialiai šiai priemonei sukurtais vaizdiniais šaltiniais ir parengta dalykine informacija. Paskutinį pranešimą skaitė anglų kalbos vyr. mokytoja Rita Babarskaitė ir pristatė tris mokymo(si) platformas: ,,Readtheory" (skaitymo teorija), ,,Liveworksheets" (interaktyvios pratybos) ir ,,Quizlet" (kortelių programa). Visos šios programos ne tik pagyvina, bet ir palengvina užsienio kalbos mokymąsi, formuoja inovatyvų požiūrį į mokymosi galimybes.
     Forume dalyvavusieji 38 pedagogai nebuvo tik pasyvūs klausytojai, jie aktyviai dalyvavo diskusijose, dalinosi savo patirtimi, plačiomis dalykų integracijos galimybėmis, pasidžiaugė mokinių demonstruojamu susidomėjimu įvairiomis mokymosi platformomis. Mini forumo tikslas buvo pasiektas – kolegos pasidžiaugė vieni kitų sėkme, derino tarpusavyje galimybę domėtis ir pasimokyti dar giliau. 
     Apibendrindamos 4 valandas trukusį mini forumą, tiek gimnazijos direktorė Zita Ščerbetkienė, tiek direktorės pavaduotoja ugdymui Kazimiera Gegužienė teigė, kad renginys kokybiškas, lektoriai atsakingai ir profesionaliai parengę pranešimus, o svarbiausia – akivaizdi patirtis, kuria galima dalintis ir su platesne auditorija. Klausantis atsiskleidė dar daugiau pamokų integracijos galimybių, kurios padėtų lengviau ir giliau išmokti mokomąją medžiagą ir sumažinti mokinių namų darbų krūvį.
     Šis mini forumas yra pradžia dar didesnei ugdymo įvairovės ir galimybių plėtrai. Supratome, kad vieni kitiems tikrai galime daug duoti. Mokytojų metodinė taryba inicijuos daugiau panašaus pobūdžio renginių: kas antrą trečiadienį kolegos bursis į grupeles ir praktiškai išmėgins juos dominančių programų veikimą. Svarbiausia – nesustoti ir ieškoti pačių geriausių būdų, kurie žadintų mokinių susidomėjimą, keltų mokymosi kokybę. Tą pasieksime tik kalbėdamiesi ir bendradarbiaudami.

  Kazimiera Gegužienė, direktorės pavaduotoja ugdymui
Ilma Bagdonienė, metodinės tarybos pirmininkė

Projekto „Kokybės krepšelis“ naujienos

    Jau pasibaigė I pusmetis, 4 mėnesius mokytojai ir mokiniai galėjo naudotis projekto „Kokybės krepšelis“ teikiamomis galimybėmis:

1. Išklausyta ilgalaikė 40 valandų kvalifikacijos tobulinimo programa mokytojams „Šiuolaikinės pamokos tobulinimas: nuo mokinių į(si)traukimo iki į(si)vertinimo“.
2. Atnaujinta skaitmeninių mokymo priemonių bazė: nupirkti  8 nešiojamieji kompiuteriai, įsigytos „Vyturio“ leidyklos elektroninių kūrinių bei MozaBook programinės įrangos licencijos mokiniams ir mokytojams.
3. Nupirktos 6 USB krovimo stotelės planšetiniams kompiuteriams. 
4. 4.   Kiekvieną savaitę 3 – 4 ir 5 – II g klasių mokiniams vyksta 26 įvairių dalykų konsultacijos pagal mokinių poreikius – mokymosi spragų turintiems bei gabiems mokiniams. Pagal poreikį nuotolinio ugdymo metu teikiamos individualios konsultacijos. 

Pasibaigus 2020/2021 m.m. I pusmečiui, galime pamatuoti tarpinius mokymosi rezultatus:
 

1. Vidutiniškai 0,1 balo padidėjo metinis gimnazijos mokymosi vidurkis 7,62 iki 7,72 balo.
2. Padaugėjo  mokinių, besimokančių aukštesniuoju lygiu – nuo 8,0 % iki 9,7 %.
3. Padaugėjo mokinių, besimokančių pagrindiniu lygiu – nuo 42,5% iki 42,9 %
4. Sumažėjo mokinių, besimokančių patenkinamu lygiu – nuo 48,5 % iki 45,9 %.
5. Padidės mokinių, norinčių eiti į mokyklą, dalis nuo 13 % iki 34 %.
6.  Sumažėjo pažangumas nuo 98,72 % iki 98,48 %.
7.  Teiginiui „Per pamokas aš turiu galimybę pasirinkti įvairaus sudėtingumo užduotis“ visiškai pritaria 20 % mokinių vietoj buvusių 12 %. (2019 m.)

Lazdijų r. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija 2020-2022 m.m. dalyvauja projekte „Kokybės krepšelis“ NR. 09.2.1-ESFA-V-719-01-0001, kuris finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Projekto tikslas: Pagerinti mokinių mokymosi pasiekimus, taikant šiuolaikišką ugdymo metodiką.
Uždaviniai:

1. 1.     Ugdyti mokinių mokėjimo mokytis kompetenciją, diegiant savivaldaus mokymosi principus pamokose.
2. 2.     Sudaryti sąlygas aktyviam mokinių mokymuisi, kuriant interaktyvią ugdymosi aplinką.

      Rengiant mokyklos veiklos tobulinimo planą, išanalizuoti turimi duomenys ir priimtas sprendimas tobulinti pamokos kokybę, didesnį dėmesį skiriant mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymui, savivaldaus mokymosi strategijų diegimui.
     Tuo tikslu nuo 2020 m. lapkričio 18 iki gruodžio 16 d. visi mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai dalyvauja ilgalaikėje 40 valandų kvalifikacijos tobulinimo programoje „Šiuolaikinės pamokos tobulinimas: nuo mokinių į(si)traukimo iki į(si)vertinimo“, kuri suteiks papildomų žinių ir gebėjimų mokytojams pamokose taikyti mokinių mokymosi motyvaciją skatinančias strategijas, mokinių veiklą aktyvinančius metodus.
     Taip pat numatyta veikla mokiniams – mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos stiprinimas organizuojant mokymų ciklą „Mokausi mokytis“.
     Siekiant pagilinti mokinių žinias ir pagerinti mokymosi rezultatus, numatytos konsultacijos pagal mokinių poreikius – mokymosi spragų turintiems bei gabiems mokiniams. Konsultuotis su mokytojais gali kiekvienas mokinys, kuriam kyla sunkumų. Kiekvieną savaitę vyksta 26 įvairių dalykų konsultacijos 5 – II g klasių ir 2 konsultacijos 3 – 4 klasių mokiniams pagal sudarytą tvarkaraštį. Mokiniai konsultuojami iš visų mokomųjų dalykų, išskyrus dorinį ugdymą, menus, technologijas bei kūno kultūrą.
     Vienas iš svarbių veiksnių, skatinančių mokinius aktyviai įsitraukti į mokymosi procesą, palengvinančių mokymosi medžiagos suvokimą, yra įvairesnių ugdymosi aplinkų panaudojimas, pamokos organizavimas „už klasės ribų“. Atsižvelgiant į tai, mokykloje bus siekiama efektyviau panaudoti savivaldų mokymąsi skatinančius skaitmeninius įrankius ir priemones, ugdymo turinį perkelti į virtualią mokymosi aplinką, sausą teorinę medžiagą perteikti, organizuojant interaktyvius užsiėmimus, integruotas skirtingų dalykų pamokas.
     Projekto lėšomis bus atnaujinta skaitmeninė bazė: nupirkta bent 15 naujų kompiuterių, „Vyturio“ leidyklos elektroninių kūrinių licencijos mokiniams ir mokytojams. Įsigytos MozaBook programinės įrangos naudojimas sudarys sąlygas mokiniams pasinaudoti virtualiomis mokymosi platformomis – vadovėlių papildymas skaitmeninėmis priemonėmis, integruotos animacijos ir viktorinos, interaktyvūs 3D vaizdai, suasmenintos užduotys skatins mokymosi motyvaciją, stiprins savivaldaus mokymosi įgūdžius.
     Numatytas interaktyvių užsiėmimų (praktinės pamokos laboratorijose, dirbtuvėse) organizavimas bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis, kolegijomis, profesinėmis mokyklomis.
     Kadangi gimnazija turi 46 planšetinius kompiuterius, kurie bus išdalinti į mokomuosius kabinetus, siekiant užtikrinti sklandų darbą, įsigytos 6 USB krovimo stotelės.

 2021/2022 m.m. pabaigoje įgyvendinus  „Kokybės krepšelio“ projektą, laukiamas kokybinis pokytis:
1. Padidės metinis gimnazijos pažangumas nuo 98,72 % iki 99,4 %, o metinis vidurkis 3,5 % – nuo 7,62 iki 7,9 balo.
2. Pagerės NMPP, PUPP ir VBE mokinių  pasiekimai.
3. 4 % padaugės mokinių, besimokančių pagrindiniu lygiu – nuo 48% iki 52 %.
4. Matematikos NMPP patenkinamo lygio sumažės 4,5 % mokinių –  nuo 9,5 % iki 5%.
5. Pagrindiniu lygmeniu bus įvertinta  nuo 30,8% iki 38 %.
6. Mokinių mokymosi kokybė padidės 5 % – nuo 9,03 % iki 9,5 %.
7. Padidės mokinių, norinčių eiti į mokyklą, dalis nuo 13 % iki 17 %.
8. Teiginiui „Mokykloje skatinama sieti turimas žinias su naujomis“ visiškai pritars 60 % mokinių vietoj buvusių 54 %.