Stovykla „Sveika, vasara“

Ar gali kas ramiai sėdėti namuose, kai saulė taip linksmai ridinėjasi dangumi? Ko gero, tik snaudaliai. Tik tie, kurie nenori džiaugtis saulės voniomis ir šiltu bei nuoširdžiu bendravimu.

Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijoje besimokantys mokiniai domisi daug kuo, tad nemažas būrys mergaičių ir berniukų buvo pakviesti smagiai ir įdomiai laiką leisti Vaikų vasaros poilsio stovykloje „Sveika, vasara“. Vaikai jau iš ankstesnių metų žinojo, kad vis nauji užsiėmimai neleis nuobaudžiauti, kad jie galės save išbandyti dar nepatirtoje veikloje.

Mokinių lūkesčiai pasitvirtino ir jau pačią pirmą dieną, po stovyklos atidarymo, buvo suorganizuota išvyka į Metelių regioninį parką, kur po gamtos pasaulį vedžiojo reindžeris Artūras Pečkys.

Kiekvienas žinome, koks svarbus sportas žmogaus organizmui, tad kita diena reikalavo sportinio aktyvumo – vaikai mokėsi žaisti golfą.

Nenuvylė išvyka į Lazdijus. Visi susidomėję žengė į Lazdijų krašto muziejų, kur dalyvavo edukacinėje pamokoje „Kino istorijos takais“, o Salomėjos Nėries kambarys sudomino savo autentika, vaikai, poetę pažinę tik iš eilėraščių, tarsi pajuto artimesnį ryšį su šia asmenybe.

Po ramaus klausymo teko persikelti į nuolat pavojaus skambučių sulaukiančią įstaigą PGT, kur buvo galima ne tik pasiklausyti ugniagesių įdomaus pasakojimo apie reikalingą ir drąsos, o galbūt ir gyvybės reikalaujančią profesiją, bet netgi patiems pasėdėti mašinoje, skirtoje gesinti gaisrams.

Ši tema, kaip saugoti gyvybes, buvo tęsiama kitą dieną ir savoje gimnazijoje. Čia VĮ Alytaus regiono keliai specialistė Neringa Bujakauskaitė vedė pamokėlę „Saugokime vieni kitus kelyje“. Po to vyko viktorina, kur nugalėtojai gavo daugybę dovanų: atšvaitų, žaidimų, knygelių. Manau, vaikai, dalyvavę šioje pamokėlėje, tikrai žinos, kaip elgtis gatvėje, kada ir kaip segėti šviesą atspindinčius atšvaitus.

Abejingų neliko pamačius nekasdienišką renginį: mokyklos teritorijoje susirinko didelis būrys smalsuolių ne tik susipažinti su kinologo darbu, bet ir savo akimis išvysti, kaip šunys ieško nusikaltėlių ir sužinoti, kad nuo taip dresuotų keturkojų beveik nėra galimybės nusikaltėliui išnešti sveiką kailį. Norime padėkoti VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės vadui pulkininkui Virgilijui Raugalei už susitikimą su kinologais.

Vaikų programos kulminaciją pasiekė išvyka į Lenkiją, Seinų  lietuvių „Žiburio“ gimnaziją. Čia vyko draugiškos krepšinio varžybos. Po to aplankėme Seinų Šv. Mergelės Marijos Baziliką bei lietuvių poeto A. Baranausko paminklą.

Vaikų vasaros poilsio projekto laikas baigėsi, tačiau, kad tokie užsiėmimai labai svarbūs, byloja vaikų palikti atsiminimai: „Labai daug pamačiau ir sužinojau“, „Susiradau daug draugų, nuoširdžiai bendravome“, „Įdomiai ir smagiai laiką leidome su savo vadovėmis“, „Labai skanus maistas, kvapai viliote vilioja“, „Man visos dienos labai patiko. Norėčiau 100 tokių stovyklų...“

Mokinių, dalyvavusių netradicinėje veikloje, mintys iškalbingesnės už tūkstančius žodžių. Tiesa, vaikai, jų tėveliai nuoširdžiai dėkoja stovyklos vadovėms Astai Bagdonienei ir Editai Navickienei. 

Stovyklos vadovė Jūratė Juodzevičienė

,,Šeima – tai miniatiūrinė visuomenė, nuo kurios vientisumo priklauso visos didelės visuomenės saugumas“. Taip teigė austrų gydytojas Alfredas Adleris. Ir jis, be abejonės, buvo teisus. Tik tvirta ir darni šeima gali būti vieningos valstybės pagrindas. Vertybės, ugdomos toje mažoje visuomenės ląstelėje, vėliau skleidžiasi platesnėje erdvėje: darželyje, mokykloje, universitete, darbinėje aplinkoje. Anot lietuvių pedagogo Juozo Vaitkevičiaus, šeima yra pati natūraliausia ir tobuliausia žmogaus buveinė, vaikų atsiradimo ir jų auginimo institucija. Norėdami priminti galbūt kiek pamirštą šeimos svarbą visuomenėje, sugrįžti prie tradicinės sąvokos sampratos, Lietuvos vyskupai 2014 – uosius paskelbė Šeimos metais. Šia intencija dvasininkai į tikinčiuosius kreipėsi tokiais žodžiais: ,,Brangieji, pradėdami naujus liturginius metus, esame vėl kviečiami leistis į tikėjimo kelionę.Šeimai tenka ypatingas uždavinys perduoti tikėjimą ne tik savo aplinkoje, bet ir visuomenėje, nes, anot popiežiaus Pranciškaus, krikščioniškosios šeimos yra šeimos misionierės“.

Seirijų A.Žmuidzinavičiaus gimnazija kartu su Seirijų parapija penktadienį, gegužės 16 dieną, taip pat skyrė Šeimos dienai paminėti. Penktadienio rytas prasidėjo Šventomis Mišiomis Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje. Čia rinkosi gimnazijos ir miestelio bendruomenė. Šv.Mišių metu klebonas Vitas Eidukaitis pasidžiaugė susirinkusiais parapijiečiais ir laimino šeimas, prašydamas joms santarvės, darnos bei pagarbos vieni kitiems. Po Šv.Mišių bažnyčioje vyko Šeimos dienos atidarymas. Dainavo jungtinis pradinių klasių choras, Ig klasės merginų vokalinis ansamblis, prasmingus žodžius apie šeimą kaip vertybę išsakė gimnazijos ketvirtokai Martyna Gegužytė ir Vilius Jasinskas bei darni Dianos ir Arūno Berškių šeima. Klebonas padėkojo mokytojams ir mokiniams už gražų reginį.                   

Vėliau renginys persikėlė į gimnaziją. Čia penkiose sekcijose vyko įvairi veikla: tėveliai, seneliai ir vaikai galėjo išbandyti savo jėgas dainuodami, šokdami, sportuodami, išmėginti įvairius amatus ar mesti iššūkį sau pačiam sekcijoje ,,Mano mama/tėtis gali“. Tai ne pirmas renginys, kuriame kartu su mokiniais dalyvauja ir jų šeimų nariai. Džiugu, kad šįkart buvo dar gausesnis tėvelių ir senelių būrys. Tai tarsi įrodymas, kad mūsų vykdoma veikla nėra beprasmė ar neįdomi. Bet taip pat ir paskata, kad reikia ieškoti naujų, dar neišbandytų veiklos 

formų. Pavaikščiojus po sekcijas, širdį užliedavo maloni šiluma pamačius, kaip nuoširdžiai, kruopščiai ir atsakingai dirba žmonės kiekvienoje grupelėje. O jų pastangos nebuvo bevertės, nes renginio pabaigoje visos sekcijos rinkosi į salę ir kiekviena pristatė tai, ką nuveikė per kelias valandas. Buvo malonu stebėti linijinius šokius šokančias mamas, muzikuojančius tėvelius bei senelius, iš vilnos, odos, medžio ir kitų žaliavų sukurtus šedevrus demonstruojančius amatų sekcijos narius. Tiesa, amatų būrelio dalyviai prisipažino, kad nei vienam nepavyko gerai išmokti verpti senovišku rateliu, nors ir labai kruopščiai šio amato mokė senolė Ona Berškienė.  Sportinėje veikloje dalyvavusi močiutė Roma Petrelienė tryško teigiamomis emocijomis ir išsakė prašymą, kad tokių netradicinių dienų mūsų gimnazijoje būtų daugiau. Azartiškiausios sekcijos ,,Mano mama/tėtis gali“ nugalėtoja tapo trijų šaunių vaikučių mama Lidija Staniūnienė. Mamos laimėjimu ypač džiaugėsi sūnus Nerijus.

Mokyklos bendruomenė žavėjosi mokinių ir jų tėvelių atliekamomis dainomis. Buvo gera klausytis pirmokėlės Elvijos Karalaitytės su mama Asta atliekamos savos kūrybos dainos, pirmokės Kamilės Blaževičiūtės ir jos tėčio Aliaus dueto. Jaukumo ir šilumos teikė gimnazijos trečiokės Jūratės Gegužytės ir jos mamos Kazimieros atliekamas kūrinys bei šaunus sesučių Erikos, Viktorijos Uleryčių ir jų mamos Oksanos pasirodymas. Tiesiog nuostabu, kai tikras, nuoširdus jausmas, siejantis šeimos narius, išreiškiamas scenoje.

Renginį vainikavo gimnazijos direktorės Zitos Ščerbetkienės mintys apie besibaigiančią šventę ir padėkos žodis tėvams. Mokyklos vadovė dėkojo visiems susirinkusiems tėveliams ir seneliams už parodytą dėmesį, aktyvų dalyvavimą, geras emocijas. Direktorė įteikė ir pluoštelį asmeninių padėkų tėvams, vienaip ar kitaip prisidedantiems prie gimnazijos gražinimo, puoselėjimo, jaukios edukacinės aplinkos kūrimo. Gimnazijos vadovė įteikė 

padėkos raštus Daivai ir Aliui Blaževičiams, Kazimierai ir Dainiui Kastygovams, Reginai ir Laimiui Arasimavičiams, Jūratei ir Valdui Juodzevičiams bei keletui kitų šeimų.

Finalinė daina ,,Namų šviesa“, kurią atliko viena iš renginio organizatorių, tikybos mokytoja Reda Tarasevičiūtė ir pradinių klasių choras, buvo tarsi paskutinis ir svarbiausias renginio akcentas: sąvokoje ,,namų šviesa“ telpa viskas: jaukumas, šiluma, užuovėja ir paguoda, gerumas ir palaima. Tai vieta, į kurią visada galime sugrįžti. Namai, kuriuose visada esame laukiami.

    Ilma Bagdonienė

    Seirijų A.Žmuidzinavičiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja

Skautai pakviesti Seirijų girininkijos girininko A. Jurčiukonio dalyvavo akcijoje " Pasitikime sugrįžtančius paukščius". Mokiniai iškėlė 15 inkilų.

Kovo 12 d. mūsų gimnazijos III b g  klasės mokinė Simona Bieliauskaitė  ir lietuvių kalbos mokytoja V.Urbonaitė atstovavo rajonui Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) programos ,,Kalbą kuriu AŠ!“  organizuotoje diskusijoje ,,Ateities kalbą kuriame šiandien“. Šis renginys buvo organizuotas LR Seimo rūmų Konstitucijos salėje, kadangi LMS bendradarbiauja su LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu. Diskusijos tikslas – atkreipti  ne tik mokinių, bet ir visuomenės dėmesį, kad kalba turi būti puoselėjama čia ir dabar, nes kokią kalbą turėsime šiandien, tokią perduosime ir ateities kartoms.

      Renginio pradžioje sveikinimo žodį tarė LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė A.Pitrėnienė ir palinkėjo būti aktyviems. Vėliau LMS atstovai papasakojo apie programos ,,Kalbą kuriu AŠ!“  buvusią ir dar planuojamą veiklą. Labai argumentuotai  apie valstybinės kalbos svarbą, kalbos politiką ir ateities perspektyvas kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė D. Vaišnienė. Ji teigė, kad valstybinės kalbos išmanymas, gebėjimas laikytis taisyklių yra didelė sėkmingos karjeros dalis.  Abejingų nepaliko įtaigus Lietuvių kalbos instituto atstovės R. Miliūnaitės pranešimas apie magišką kalbos trauką. Apie lituanistiką mokykloje, lietuvių kalbos mokymo pokyčius, tarptautinių tyrimų rezultatus kalbėjo ŠMM vyriausioji specialistė A. N. Poderienė. Pirmąją renginio valandą užbaigė Valstybinės kalbos inspekcijos atstovas D. Smalinskas. Jis akcentavo, kad viešajame gyvenime turi būti vartojama nepriekaištinga kalba, todėl ragino mokinius įprasti visur ir visada  vartoti tik taisyklingą kalbą.

     Antroji renginio valanda buvo skirta mokinių diskusijoms. Jos pradžioje mokiniai buvo nedrąsūs, bet kuo toliau, tuo labiau aktyvėjo ir drąsiai reiškė nuomonę apie lietuvių kalbos programą ir skaitytinų kūrinių gausą, apie kirčiavimo problemas ir viešojo kalbėjimo įskaitą, apie užrašus viešose erdvėse  ir brandos egzaminų vertinimą, apie gimtosios ir užsienio kalbų egzaminų skirtumus...

    Pasibaigus renginiui kiekvienam tapo dar labiau aišku, kad šiandieninė kalba, kurią kartais skriaudžiame, kartais mylime, turi sulaukti dar didesnio mūsų dėmesio, nes turėsime  atsakingai perduoti ją ateities kartoms.   

2014 metų vasario 28 d. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijoje įvyko  respublikinė praktinė -  metodinė konferencija  „Inovatyvių, mokinių mokymąsi ir   bendradarbiavimą skatinančių metodų taikymas ugdyme“. Tai gimnazijos metodinės tarybos išgrynintas, veiklų tobulinimo plane įrašytas, kartu su Lazdijų Švietimo centru įgyvendintas renginys.

Užtikrinu – jis pavyko puikiai! Tai visų mūsų  įdėto triūso rezultatas. Šis renginys – paskata dirbti inovatyviau, taikyti anksčiau netaikytus metodus, siekti aukštesnių mokinio pažangos rezultatų. Tai įrodymas, kad mes sugebame tobulėti, žinome, kuria linkme turime eiti ir kryptingai siekiame savo užsibrėžtų tikslų.

Šioje konferencijoje pasidalinta mokytojų praktikų patirtis  - įvairi ir dominanti. Iš pirmo žvilgsnio paprasti ir jau girdėti dalykai pasirodė tokie naudingi ir taip nesunkiai įgyvendinami! Klausant jau pačių pirmųjų pranešimų darėsi aišku – šiandien turėsime ko parsinešti ir įsidėti į savo tobulėjimo krepšelį. Pranešėjai parengė tokią išsamią ir vertingą medžiagą, kad atrodė, jog dažnas pranešimas nuo pirmo iki paskutinio žodžio tinkamas panaudoti bet kurioje pamokoje.

Klausydamiesi jautėme, kaip mūsų žinojimo ratas nenumaldomai plečiasi, žinoma, kartu plėsdamas ir išorėje esantį nežinojimo lauką. Suprantame, kad, pasak pranešėjos Renatos Dudzinskienės, tai, kas šiandien yra gerai, rytoj jau gali būti tik vidutiniška, tad tobulėti privalome kasdien.

„Tokios temos vėl ragina kiekvieną apmąstyti savo darbą, metodus, tiesiog ,,išjudina", atsirado dar didesnis noras ruoštis pamokoms“ – tokie vienos mūsų kolegės konferenciją apibūdinę žodžiai, manau, apibendrina visą šį renginį.

Dėkoju visiems prie šios konferencijos organizavimo prisidėjusiems mokytojams, mokiniams, pranešėjams, dalyviams, Lazdijų Švietimo centrui, svečiams, kolegoms iš Lazdijų ir Alytaus rajonų ugdymo įstaigų.

Visų mūsų bendras darbas – žingsnis į kiekvieno mokinio sėkmę!

Lazdijų r. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos direktorė Zita Ščerbetkienė

Šimtadienis - keista šventė: iki paskutinio skambučio dar taip toli - visas šimtas dienų. Kartu tiek nedaug - vos trys mėnesiai skiria Jus nuo Jūsų " Pasaulio pabaigos". Po šimto dienų gims kitas pasaulis - gal geresnis, gal blogesnis, bet būtinai KITOKS.

Tad per šią šventę abiturientus  vienuoliktokai pakvietė šimtadienio vakarą praleisti kelionėje kruiziniu laivu "66".

Dramos būrelio aktorių spektaklis " Pasaka be galo" pagal V. Vytauto Landsbergio Obuolių pasakas

Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje,
Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro,
Taip, kaip uždaro vakarą naktis,
O tu man atsakai: „Aš – tavo laisvė!“

Sausio 3 dieną gimnazijos kolektyvas išvyko į Vilnių.

Aplankėme Seimo rūmus, Valdovų rūmus, buvo smagu pasivaikščioti po Kalėdinį Vilnių.

Puiki išvyka ir neišdildomi įspūdžiai.

Mūsų gimnazijoje prieš Kalėdas vyksta "Kalėdinių Talentų konkuras", kuris jau tapo tradiciniu.

Šiais metais  žvaigždučių Seirijų A. Žmuidzinavičiaus žvaigždyne ieškojo Astronomas, kuriam padėjo Fėja.

O žvaigždžių turime daug ir įvairių. Kviečiame pasižiūrėti.

2013 m. gruodžio 16 d. mūsų gimnazijos Ig klasės mokiniai, muzikos mokytoja, psichologė ir socialinė pedagogė lankėsi Veisiejų socialinės globos namuose. Moksleiviams parodė gyvenamuosius bei poilsio kambarius, supažindino su gyventojų laisvalaikio veiklomis. Vėliau globos namų gyventojai stebėjo moksleivių paruoštą koncertą už kurį buvo apdovanoti pačių gyventojų rankomis pagamintais prizais. Mokiniai ir globos namų gyventojai vieni kitiems linkėjo šiltų ir linksmų Šv. Kalėdų bei laimingų Naujųjų metų.

Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos socialinė darbuotoja ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistė paragino mokyklos Ig ir IIg klasių mokinius lapkričio 30 d. prisijungti prie Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro organizuotos iniciatyvos Pasaulinei AIDS dienai paminėti ir šios dienos išvakarėse mokykloje surengė protų mūšį „AIDS: geriau žinoti“.

       Protų mūšio pradžioje dalyviai vienas kitam įsegė raudoną kaspiną, kaip AIDS dienos simbolį. Vėliau kiekviena komanda susigalvojo pavadinimą ir išsirinko savo kapitoną. Socialinė darbuotoja pristatė kokia proga vyksta šis renginys, jo dalyviams pakaitomis su informacija apie AIDS skaidrėse buvo pateikta 12 užduočių. Kiekvienai užduočiai atlikti skirtos 2 minutės. Kol komandos ruošė plakatus, sirgaliai atsakinėjo į papildomai paruoštus klausimus ŽIV/AIDS tema.

       Nors kova vyko apylygiai, tačiau nedideliu skirtumu išsiveržę į priekį Ig klasės komanda, o IIg klasės komanda užėmė antrąją vietą. Renginio pabaigoje komandos buvo įteikti diplomai.

       Pasibaigus protmūšiui, jo dalyviai ir sirgaliai tvirtino, kad užduotys jiems buvo labai įdomios, painios ir linksmos, o žinios apie ŽIV ir AIDS – išsamios ir naudingos.

Nuoširdžiai dėkoju visiems mokytojams ir darbuotojams už puikų netradicinį renginį „Mokomės kartu su tėveliais“, laukiu naujų Jūsų iniciatyvų bei pasiūlymų. Renginio fotografijas rasite čia...

Pagarbiai,

Direktorė          Zita Ščerbetkienė

Penktadienio rytas buvo kitoks. Ir mokyklos vidus atrodė kitaip:  foje papuošta gėlių dekoracijomis, o langus puošė gėlių ,,užuolaidos“, kurias ,,išaudė“ patys mokiniai, vadovaujami mokytojos Žanetos Krivonienės. Ant stalo puikavosi tikrų tikriausias tortas – gėlė, kurį sudarė tiek žiedlapių, kiek gimnazijoje yra klasių.    Nepaprastas rytas, nepaprasta erdvė, tad kitokia ir pirma pamoka. Tai  TOLERANCIJOS pamoka, kuriai pavadinti tikriausiai labiau tiktų žodis  ,,šventė“, kurios simbolis – gėlė. Šventės šūkis- „Priimu Tave tokį, koks esi, ir dovanoju Tau gėlę!                  

   ,,Gėlė – visuomet kelia teigiamas emocijas. Gėlės dovanojamos mylimam žmogui, įteikiamos sveikinant įvairiomis progomis, pagerbiant kieno nors atminimą ar įteikiamos susitaikymo ženklan. Gėlė dovanojama ne tik draugui ar mylimam žmogui, bet ir tam, kurio galbūt nemėgsti, kuris yra kitoks, bet tu jį toleruoji – priimi tokį, koks jis yra. Žodis „tolerancija“ ir yra pakantumas kitam, kitokiam, gebėjimas gerbti kitą asmenį, kurio įsitikinimai ar nuomonė yra kitokia.  Visuomenėje gyvena skirtingi žmonės, todėl labai svarbu gebėti toleruoti kitą ir sugyventi. Gėlė gali būti simbolis, sujungiantis skirtingus žmones,“ – šiais reikšmingais žodžiais pradėjome šventę, skirtą Tarptautinei tolerancijos dienai paminėti.                                                

     Martyna ir Roberta  skaitė prasmingus  žodžius, skirtus įvairių rasių, tautybių, religijų pasaulio žmonėms, fizinę bei protinę negalią turintiems žmonėms. Gimnazijos bendruomenė simboliškai mintimis siuntė juos minėtiems adresatams, o mokinių ansamblis padainavo dainą apie draugystę.                                    

      Šventės ,,vinis“ - nominacijos. Jau iš anksto mokiniai rinko ,,Tolerantišką bendraklasį“, ,,Tolerantišką mokytoją“, ,,Tolerantišką darbuotoją“, ,,Tolerantišką poelgį“.  Nominantai buvo apdovanoti šios dienos simboliais, t.y.  gėlėmis - žvakidėmis. Smagu buvo matyti nuoširdžiai besidžiaugiančius ir laimingus mokinius, mokytojus bei gimnazijos darbuotojus.                                        

     Tolerantišką darbą padaręs penktokas Emilis Petrelis  papasakojo, kaip  eidamas į namus pastebėjo šalikelėje gulintį sužeistą žmogų  ir net nedvejodamas  paskambino 112 ir iškvietė pagalbą.                                 

    Gimnazijoje vyko ir rašinių konkursas,,Mano bendraamžis - neįgalus“. Laureatėmis tapo I g kl. mokinės Andželika ir Agnė. Šventės dalyviams buvo  perskaitytos įspūdingiausios rašinių  ištraukos.   

     Šventės pabaigoje kiekvienai klasei buvo ,,nuskinta“ ir   padovanota po vieną ,,žiedlapį“ iš torto-gėlės, taip pat palinkėta, kad  būtume tolerantiški, pakantūs ir įvairiomis progomis vieni kitiems dovanotume gerumo gėles. Juk ne veltui sakoma, kad kur daug gėlių, nelieka vietos neapykantai ir patyčioms.

     Tikriausiai kiekvienas pritartų minčiai, kad tolerancija susijusi su žmogaus  sveikata, o ši  priklauso nuo emocijų, aplinkos bei žmonių, su kuriais bendraujama.  Dar mūsų protėviai pastebėjo, kad  blogas žodis žeidžia labiau už lazdą. Tad mūsų gimnazijos psichologė Rasa Banevičienė bendraudama su mokiniais nuolat  primena, kad vieni su kitais elgtųsi taip, kaip norėtų, kad su jais būtų elgiamasi.                                                                                                            

         Šventė pasibaigė, tačiau  klasėse, mėgaujantis saldžiosiomis dovanomis, dar ne kartą  buvo prisimintos įspūdingiausios  akimirkos ir pasidžiaugta renginio sumanymu.

     Šventė finansuojama iš  Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programos bei Lazdijų r. savivaldybės visuomenės sveiktos rėmimo specialiosios programos lėšų.

Socialinė pedagogė                                               

Jūratė Juodzevičienė

 Nikolo Paganinis (Niccolò Paganini, gimė 1782 m. spalio 27 d. Genujoje, Italija - mirė 1840 m. kovo 27 d. Nicoje) – XIX a. italų smuikininkas, altininkas, gitaristas ir kompozitorius. Jis buvo žymiausias to meto smuikininkas virtuozas ir laikomas vienu iš šiuolaikinės smuiko technikos pradininkų.

Gimnazijoje koncertavo smuikininkas Gediminas Dalinkevičius ir Simonas Bušma (smuikas).

Buvo gera ne tik paklausyti puikios muzikos, bet ir įsigyti įrašų su Nikolo Paganini kūriniais.

Argi tu ne lietaus debesis, atiduodantis visą save, kad pagirdytum mintį, pasėtą mokinių širdyse.

Argi tu ne kasdienė šviesa, atiduodanti visą save, kad sušildytum mintį pradėtą mokinių širdyse.
Argi tu ne dosnioji erdvė, atiduodanti visą save, kad augintumei mintį laisvūnę mokinių širdyse.
Argi tu ne gerumo dvasia, atiduodanti visą save, kad išmokytum mintį pražysti mokinių širdyse.
Argi tu ne kantrybė tauri, atiduodanti visą save, kad išmokytum mintį subręsti mokinių širdyse.
Argi tu ne išminčius esi, atiduodantis visą save, kad išmokytum derlių nuimti ir dalinti žmonėms...

"Gera gyvenc, kap yr iš kur semc!"

O "semc" Seirijų Mociejaus ūkin cikrai buvo ko !

Sėmėm, vaišinom, raugėm kopūstus, ba bulbos dėl lietaus dar nenukastos, spaudėm sūrus ir tų dzienų cikrai buvo gera gyvenc.

Kažkas pabeldė į duris, kažkas miegot neleidžia…

Atmerkęs nuostaboj akis matai Rugsėjo veidą.

Pasipuošė ruduo fraku ir įmetė pro langą

Rugsėjo astrų sulytų, ištiesęs savo ranką.

Atėjo šventė į namus, pakvipo viskas knygom.

Rugsėjis su Tavim perpus užsiėmė dalybom.

Dalino rudenio lapus – lapus baltųjų knygų.

Pavertęs rašalą lietum lydės Tave mokyklon.