Lietuvių kalbos dienos gimnazijoje 

     Jau antrus metus iš eilės mūsų šalyje nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios yra organizuojamos Lietuvių kalbos dienos, kurios yra skirtos lietuvių kalbos prestižui didinti bei darkart priminti, jog mūsų valstybinė, o daugelio ir gimtoji kalba yra išties unikali tiek panašumu į indoeuropiečių prokalbę, tiek savo skambumu. Iš Vokietijos kilęs garsus filosofas, publicistas, poetas dr. J.Zauerveinas netgi yra pasakęs: „Jei žmonijoj tautos vertė būtų matuojama  jos kalbos grožiu, tai žemaičiai ir lietuviai būtų pirmoj eilėj tarp Europos gyventojų“.
     Lietuvių kalbos dienoms visoje Lietuvoje ir užsienyje buvo organizuota daugybė renginių. Ne išimtis ir mūsų gimnazija – lietuvių kalbos mokytojų ir bibliotekininkės dėka gimnazijos bendruomenė pajuto, kad ji yra kviečiama dažniau pagalvoti apie mūsų kalbą, literatūrą, o taip pat parodyti savo žinias bei kūrybinius gebėjimus.
     Pirmasis su kalba ir literatūra susijęs renginys buvo gimnazijos mokinių išvyka į Vilnių, į tarptautinę knygų mugę. Mokinių prezidentės  ir labai aktyvios skaitytojos Indrės Š. (II g kl.) suburti literatūra besidomintys mokiniai turėjo puikią galimybę ne tik susipažinti su naujausiomis knygomis,  įsigyti jų, bet ir lankytis knygų pristatymuose, pabendrauti su rašytojais, leidėjais ar kitais visuomenei žinomais žmonėmis.
     Beveik kaip šios išvykos refleksija buvo gimnazijos skaitykloje vykusi diskusija  „Ar tikrai lietuvių literatūra neįdomi šiandieniniams paaugliams?“ Bibliotekininkė G.Baležentienė, remdamasi statistika apie dažniausiai skaitomas knygas, klausė mokinių, kodėl populiarioji užsienio literatūra paaugliams yra graibstyte graibstoma, o savų autorių – gerokai vangiau ir išvis ko, jų nuomone, pasigendama mūsų bibliotekoje. Drąsiausiai apie knygas ir jų skaitymą kalbėjo antraklasė gimnazistė Indrė, savo užrašuose turinti apie 400 perskaitytų knygų. Ji teigė mananti, jog aktyvus skaitytojas pereina keletą lygmenų: vienu metu ,,ryja“ vienokio pobūdžio knygas, paskui pajunta, jog jau ,,pasisotino“, jau nebeįdomu, tada pereina prie kitokių, ir tokie etapai yra neišvengiami, kadangi tai susiję tiek su amžiumi, tiek su aktualiomis problemomis, vidiniu poreikiu į ką nors gilintis, tiek su skaitytojo patirtimi. Knygų įdomumas, jos nuomone, nepriklauso nuo to, ar autorius lietuvis, ar ne, ir ji šiuo metu žavisi tiek H.Murakami, tiek R.Granausku, nes jų kūrybos jai šiuo metu tiesiog reikia. Kiti mokiniai dalijosi mintimis apie vieniems patinkančią literatūrą, sukurtą remiantis tikrais faktais, kiti – apie biografinio pobūdžio knygas, treti – apie fantastines. Diskusijos pabaigoje prieita prie išvados, kad visokių autorių literatūra yra gera, svarbu žinoti, kas pačiam yra įdomu, svarbu jausti motyvaciją skaityti, o bibliotekininkė  žinos, ką pasiūlyti, arba ieškos galimybių patenkinti savo skaitytojų lūkesčius.
     Šiais metais ypač didelis būrys gimnazijos bendruomenės rašė Nacionalinį diktantą – lygiai 200 mokinių ir 14 suaugusiųjų. Nors nebuvo tokių, kurie padarytų mažiau nei 5 klaidas, bet gerų rezultatų išties būta. Pagal savo amžių tekstą tiesiog puikiai (ir, beje, dailiai) parašė ketvirtaklasė M.Griškonytė bei 8 a kl. mokinė I.Sasnauskaitė. Labai nedaug trūko, kad į kitą etapą būtų patekusios I.Šeštavickaitė (II g), D.Čyžiūtė (III g) bei abiturientės A.Turčinavičiūtė ir A.Pilvelytė.
     Kiekvienos klasės mokiniai buvo pakviesti dalyvauti konkurse ,,Išrink 10 gražiausių lietuviškų žodžių ir juos ,,apgyvendink Lietuvoje“. Ir akys, ir širdys džiaugėsi matant, kad mūsų gimnazijos mokiniai yra ne tik kūrybiški, originalūs, bet ir labai sąmoningi, puikiai suvokiantys žodžių prasmės vertę. Šio konkurso nugalėtojais tapo 8 a kl. mokiniai.
     Daugelis pastebi, jog dabartinio jaunimo žodynas yra skurdus, kad vidurinę mokyklą baigiantis jaunuolis dažniausiai išsiverčia su vos 300 žodžių. Lietuvių kalbos dienų metu buvo organizuotas Plačiausio žodyno konkursas, kurio tikslas – išsiaiškinti, kokiu žodžių ,,arsenalu“ gali pasigirti 5 - 6, 7 – I g ir IIg –III g klasių mokiniai. Jie per 40 minučių turėjo užrašyti kuo daugiau negiminiškų žodžių, tai yra tokių, kurių šaknys negalėjo kartotis. Suskaičiavus tinkamus žodžius, paaiškėjo ir rezultatai. Jauniausiųjų grupėje nugalėjo 5 kl. mokinė A.Bundzaitė, vyresniųjų – I g kl. mokinė A.Žėkaitė, o vyriausiųjų – II g kl. mokinė E. Staniūnaitė, sugebėjusi užrašyti net 468 negiminiškus žodžius.
      Dalyvių gausa išsiskyrė kūrybinis konkursas ,,Akrostichas Lietuvai ir gimtajai kalbai“. Jo darbai buvo vertinami atsižvelgiant į meniškumą, minties gilumą ir prasmę. Darbų vertinimo komisija geriausiai įvertino ir nugalėtojomis paskelbė S.Juodsnukytę (7 kl.) bei dvi II g kl. mokines –E.Ulerytę ir E.Staniūnaitę. Miniatiūrų konkursas ,,Žodis gydo, žodis žeidžia“ nebuvo labai populiarus. Jo nugalėtojomis tapo I g kl. merginos, konkursui pristačiusios kolektyvinį darbą.
     7 – 8 kl. mokiniai buvo pakviesti į viktoriną ,,Mokėk žodį – tieskis kelią į ateitį“. Viktorinoje varžėsi visi klasių mokiniai. Jiems teko įveikti  dalykinių žinių reikalaujančias užduotis, pasitikrinti, kiek supranta  gimtojoje dzūkų tarmėje vartojamų žodžių, sudėlioti žodžių grandinėles bei sugalvoti kuo daugiau daiktavardžių iš duotų žodžių raidžių. Viktorinos metu teko ir šiek tiek nusivilti, kad kai kur buvo skylėtas žinių bagažas, ir palaimingai džiaugtis, kad jie visgi ne iš kelmo spirti. Viktorina praėjo, o geri įspūdžiai bei noras vėl kada nors tokiais pat būdais pasitikrinti liko.
     Praėjus visiems Lietuvių kalbos dienų renginiams, veikla buvo apibendrinta, padėkos raštais apdovanoti ne tik nugalėtojai, bet ir kiti prizininkai, pasidžiaugta visais dalyvavusiais. Tikimės, kad daugelis suprasime, jog mūsų kalba yra vienas iš kertinių akmenų, laikančių šiuolaikinę Lietuvos valstybę.

                                                                                                  Lietuvių klb. ir lit. mokytojos