Susirink mane, Rachele,
iš apyaušrio skutelių,
iš pavargusių aidų.

Ilzė Butkutė

     Viena iš dienų, kada mūsų gimnazijos bendruomenė tradiciškai susirenka draugėn, yra rugsėjo 23 – Žydų genocido paminėjimo diena. Susirenka, kad nebūtų pamiršta istorija apie Lietuvoje ir Seirijuose gyvenusius žydus bei tragišką jų likimą.
     Šiemet susirinkome prie gimnazijos teritorijoje esančių buvusios Seirijų amatų mokyklos pastatų, kurių sienos mena 78 metų senumo skausmą ir neišsipildžiusias viltis. Čia, buvusioje amatų mokykloje, tris dienas prabuvo uždaryti pagyvenę vyrai, moterys, vaikai, o vėliau, jau nusilpę ir išsekę, sušaudyti Barauciškės miške.  Dabar ten stovintis vienišas paminklas primena, kad ne laiku nutrūko 952 Seirijų ir jų apylinkių žydų gyvybės.
     Apie žydus Lietuvoje papasakojo istorijos mokytoja Laima Bielevičienė, o gimnazijos jaunieji šauliai – Veronika, Augustė, Juozas, Justė, Skirmantė, Silvija, Jūratė ir Rosita – skaitė užrašytus prisiminimus apie Seirijų žydų gyvenimą ir jų tragediją. Jaunesnių klasių mokiniai iš mažų žvakučių išdėliojo Dovydo žvaigždę – žydų tautos simbolį.
     Po paminėjimo  mokiniai ir mokytojai dalyvavo Judumo savaitės užbaigimo renginyje – bėgo arba ėjo iki senųjų žydų kapinių ir ten padėjo atsineštus lauko akmenėlius.
     Bibliotekoje visą savaitę veikė paroda, skirta masiniam žydų genocidui priminti.