Ugdymo iššūkiai mūsų gimnazijoje

     Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijoje balandžio 20 diena buvo skirta diskusinio pobūdžio veiklai ,,Ugdymo iššūkiai“. Per pastaruosius metus tų iššūkių buvo ne vienas, todėl gimnazijos bendruomenė nusprendė išsamiau juos aptarti mokinių atostogų metu. Po trumpo gimnazijos direktorės pavaduotojos Kazimieros Gegužienės ir metodinės tarybos pirmininkės Ilmos Bagdonienės įvado pedagogai, pagalbos specialistai, administracijos atstovai skirstėsi į mažesnes grupeles ir gvildeno vieną iš iššūkiu tapusių temų. Kiekvienu klausimu buvo stengiamasi įvardinti penkis teigiamus ir tris probleminius aspektus. Valandą padirbėję grupelėse, mokytojai vėl rinkosi į salę ir kolegoms pristatė savo įžvalgas, kurios ir buvo tolimesnės diskusijos ašis.
     Vienas iš iššūkių – projekto ,,Kokybės krepšelis“ įgyvendinimas mūsų gimnazijoje. Šis projektas vykdomas antrus metus ir jau priartėjo prie pabaigos. Taigi galima įžvelgti jo realią naudą ir įvardinti sunkumų kėlusius dalykus. Kokybės krepšelio grupės moderatorė pavaduotoja Kazimiera Gegužienė ir likę nariai aptarė didelę dvejus metus vykdytos veiklos naudą – buvo galima konkrečiai pamatuoti individualią sėkmę, konsultacijas naudoti kaip mokinių žinių šalinimo įrankį, projektas padėjo įsigyti naudingų skaitmeninių priemonių, mokytojams ir mokiniams dalyvauti tikslinguose mokymuose. Gimnazijos kultūra iškilo kaip vienas iš svarbiausių rodiklių. Tačiau vis dar sunku mokiniams patiems įvardinti savo mokymosi spragas, motyvuotai dalyvauti ugdymo procese. Antra grupė, moderuojama logopedės, spec.pedagogės Daivos Pečiukonienės-Kaunistės, aptarė specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymą(si). Šiais mokslo metais dalyvauta keliuose nuotoliniuose mokymuose, kuriuose buvo konkrečiai kalbama apie mūsų gimnazijos ugdytinius, turinčius ypatingų poreikių. Tokie užsiėmimai padeda formuoti supratimą, ar tinkamai dirbama su šiais mokiniais. Grupės nariai pasidžiaugė, kad yra glaudus bendradarbiavimas tarp pedagogų, dirbančių su spec.poreikių vaikais, nuoseklus ryšys su tėvais informuojant juos apie vaiko sėkmes ir nesėkmes, teigiamas gimnazijos vadovų požiūris ir pagalba sprendžiant iškilusius sunkumus. Didžiausias šios veiklos sunkumas yra tai, kad kiekvienas mokinys skirtingas ir teikiama pagalba labai individuali, reikalaujanti specifinių žinių. Trečioji grupė, moderuojama biologijos mokytojos Aušrutės Strigūnienės, kalbėjo apie gabiuosius mokinius ir iššūkius juos ugdant. Kaip prioritetai ugdant gabiuosius vaikus buvo įvardinta užduočių diferencijavimas, konsultacijos pagal individualų poreikį, papildomos veiklos namuose, dalyvavimas įvairiuose konkursuose. Buvo akcentuota, kad, netobulinant gebėjimų, mokiniui nebus galimybės išsiskirti iš bendraklasių žinių lygmens. O gilinti žinias gimnazijos gabieji mokiniai gali naudodamiesi Mozabook ir kitomis skaitmeninėmis programomis, pačių mokytojų ruošiamomis užduotimis. Grupės nariai pripažino, kad prie minusų galima priskirti ne tik pamokos metu dažniausiai skiriamą dėmesį vidutinių gabumų mokiniams, bet ir nepakankamą naudojimąsi turima medžiaga gabiųjų mokinių ugdymui. Taip dažniausiai nutinka pristigus laiko tiek mokytojams, tiek ir patiems mokiniams. Ketvirtosios grupės moderatorė pradinių klasių mokytoja Jurgita Bagdžiūnienė su savo komanda aptarė nuotolinio mokymo(si) patirtį. Nors tai nėra visiškai naujas dalykas, tačiau reikalaujantis nuolatinio asmeninio tobulėjimo, įgūdžių lavinimo. Todėl buvo išsakytas pasiūlymas bent kartą per mėnesį skirti vieną dieną mokymuisi nuotoliniu būdu. O įvardindami šio iššūkio privalumus mokytojai paminėjo išlavintus skaitmeninio raštingumo įgūdžius, platesnes virtualaus bendravimo galimybes, jaunesniųjų klasių vaikų ir jų tėvų tvirtesnį ryšį, atsiradusį būtent nuotolinio darbo metu. Kaip didžiausias minusas buvo paminėta socialinio ryšio stoka, emocinės būsenos blogėjimas. Penktoji grupė ir jos moderatorė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ilma Bagdonienė kalbėjo apie naujausią iššūkį – ukrainiečių vaikų mokymą ir ugdymą mūsų gimnazijoje. Nors tokia veikla trunka vos keletą mėnesių, jau galima įvardinti sėkmes ir trūkumus. Kadangi šis iššūkis atsirado dėl karo Ukrainoje, todėl ir ugdymo bei mokymo sąvokos šiuo atveju suvokiamos kiek kitaip – svarbiausias dėmesys skiriamas ukrainiečių vaikų emocinei būsenai nedideliais žingsneliais juos įtraukiant ir į mokymo(si) procesą. Grupės nariai pripažino, kad pradėjus lankyti gimnaziją ukrainiečiams, buvo juntama asmeninė ūgtis tiek mokytojų, tiek mokinių, kurių klasėse mokosi ukrainiečiai. Daugeliui tai buvo nauja patirtis per komunikacinių, pilietiškumo ir emocinių kompetencijų ugdymą. Kaip pagrindinis minusas buvo įvardintas neaiškumas dėl ateities, pamatuotų lūkesčių formulavimas. Tai tiesiogiai siejasi su situacija Ukrainoje ir mūsų gimnazija gali tik iš dalies prisidėti šalinant šį minusą.
     Aptardama dienos veiklą gimnazijos direktorė Zita Ščerbetkienė teigė, kad, dirbant grupėse, vėliau diskutuojant visiems kartu, buvo paliesti ir išgvildenti šiuo metu aktualiausi mūsų gimnazijos iššūkiai. Puiku, kad tai padaryta profesionaliai išskiriant privalumus, pasiekimus, įvardinant trūkumus ir ieškant jų sprendimo būdų. Taip pat tai buvo puiki galimybė pasidalinti savo įžvalgomis su kolegomis, išgirsti kitų nuomonę, siūlymus.

Kazimiera Gegužienė, direktorės pavaduotoja ugdymui
Ilma Bagdonienė, metodinės tarybos pirmininkė